Rasti išteklių įrašai (14)
Žẽmės albèdas
Meteorologijos terminų žodynas
Eròtas
Astronomijos enciklopedinis žodynas
Merkùrijus
Astronomijos enciklopedinis žodynas
Vesta
Asteroidas Nr. 4, vid. skersmuo 530 km, trečias pagal dydį (po Cereros ir Paladės). Orbitos elementai: a = 2.362 av, e = 0.09, i = 7.14°, P = 3.63 m. Apie ašį apsisuka per 5.3 h. Paviršius sudarytas iš šviesių bazaltų, geometrinis albedas 38%. Didžiausio spindesio metu yra 6.0 ryškio (vienintelis asteroidas, beveik matomas plika akimi). 1997 m. ties Vestos p. ašigaliu rastas 450 km skersmens krateris, susidaręs kadaise susidūrus su kitu asteroidu. Manoma, kad šio smūgio metu nuo Vestos atskilo daug skeveldrų, kurios tapo mažesniais asteroidais ir meteoroidais (žr. Broilis). Vestos cheminės sudėties meteoritų nukrinta ir ant Žemės. Atrado H. Olbersas 1807 m. Bremene (Vokietija). Pavadintas romėnų derlingumo ir namų židinio deivės vardu.
Astronomijos enciklopedinis žodynas (2003)
Mėnùlis
Astronomijos enciklopedinis žodynas
Mársas
Astronomijos enciklopedinis žodynas
Venerà
Astronomijos enciklopedinis žodynas
Satùrnas
Astronomijos enciklopedinis žodynas
Merkurijus
Arčiausiai Saulės skriejanti planeta. Didžiausio spindesio metu Merkurijaus ryškis lygus minus 1.9, kampinis skersmuo kinta nuo 4.5″ iki 13″. Geometrinis albedas 11%. Stebėti iš Žemės Merkurijų sunku, nes jis matomas ne ilgiau kaip 1 h prieš Saulės tekėjimą ar po nusileidimo; geriausiai matomas elongacijoje, kai nutolsta nuo Saulės 25–28° kampu. Paviršius panašus į Mėnulio paviršių, tik jame daugiau kraterių ir mažiau lygumų. Atmosfera labai reta (susideda iš deguonies, natrio, vandenilio, helio). Saulės apšviesto Merkurijaus temperatūra afelyje 320°C, perihelyje 450°C, neapšviestos pusės temperatūra minus 160°C. Teoriniai vidaus sandaros modeliai numato, kad Merkurijus turi ~1850 km spindulio geležies ir nikelio branduolį, virš jo ~600 km storio silikatų mantiją ir ploną granito bei bazaltų plutą. Magnetinis laukas ~100 kartų silpnesnis negu Žemės. Palydovų Merkurijus neturi. JAV tarppl. erdvėlaivis "Mariner 10" 1974 m. ir 1975 m. perdavė į Žemę Merkurijaus paviršiaus nuotraukų panoramą. Planeta pavadinta graikų dievų pasiuntinio vardu. Merkurijaus krateriai vadinami žymių praeities meno žmonių vardais, lygumos – Merkurijaus planetos vardais įvairiomis kalbomis.
Astronomijos enciklopedinis žodynas (2003)
Neptūnas
Saulės sistemos planeta milžinė, aštunta pagal nuotolį nuo Saulės. Plika akimi nematomas, nes ir opozicijoje jo spindesys yra tik 7.8 ryškio. Per teleskopus melsvos spalvos Neptūno skritulys matomas tik 2.2–2.4″ kampu. Atmosfera susideda iš mol. vandenilio (80% tūrio), helio (19%), metano, etano. Paviršių pastoviai dengia debesys, sudaryti iš amoniako, vandens, amonio hidrosulfido ir metano kristalėlių. Atmosferos geometrinis albedas 41%. Neptūno efektinė temperatūra 47 K. Neptūno teoriniai modeliai numato, kad jo paviršių dengia amoniako ir metano vandenynas. Po juo yra vandens, amoniako ir metano ledų sluoksnis, o centre – tų pat ledų ir silikatų branduolys. Neptūno magnetinis laukas 3 kartus silpnesnis negu Žemės, magnetosferos ašis nukrypusi nuo sukimosi ašies 46.9° kampu. Turi 11 žinomų gamtinių palydovų. Neptūną 1846 m. atrado J. Galė (Vokietija) ~1° nuotoliu nuo tos vietos kurią iš Urano judėjimo trikdymų apskaičiavo U. Leverjė ir Dž. Adamsas. 1989 m. pro Neptūną praskriejo tarppl. erdvėlaivis "Voyager 2". Planeta pavadinta senovės graikų jūrų dievo vardu.
Astronomijos enciklopedinis žodynas (2003)